3 S – trys tvarios strategijos požymiai

3s_trys_tvarios_strategijos_pozymiai

Kiekvienų metų pradžioje ar pabaigoje,  priklausomai nuo įmonės tradicijų, rengiama nauja įmonės strategija. Dažniausiai aukščiausio lygio vadovų komanda rezervuoją laiką dviem ar trims dienoms ir, jei pavyksta atsitraukti nuo darbų, išvyksta strateguoti. Vieni su šiuo procesu susitvarko patys, kiti ieško patyrusio moderatoriaus, treti patiki šį procesą atlikti išoriniam konsultantui.

Žinoma, yra įmonių, kurios apskritai neorganizuoja strateginių sesijų ir neformalizuoja savo strategijos. Dažnas pasakytų, kad tokia įmonė strategijos neturi. O ir patys vadovai bei darbuotojai labai dažnai teigia, kad jų įmonėse strategijos tikrai nėra.

Pirmiausia svarbu pabrėžti, kad nepriklausomai nuo to, ar įmonė organizuoja ir/ar formalizuoja strategines sesijas, ji vis tiek VISADA turi strategiją. Tad sakyti, kad organizacija neturi strategijos, iš esmės yra neteisinga.  Vienaip ar kitaip įmonė apsisprendžia: kur investuoti ar visai neinvestuoti, gaminti vienus ar kitus produktus, teikti vienas ar kitas paslaugas, prašyti už paslaugas vienos ar kitos kainos, dirbti su vienais ar kitais klientais, atleisti ir priimti vienokius ar kitokius darbuotojus, pirkti naujas įmones ar parduoti esamą.  Ar šios kryptys buvo aptartos strateginėje sesijoje, ar apsisprendimai buvo formalizuoti, neapsprendžia organizacijos strategijos nebuvimo. Įmonė dažniausiai toliau sėkmingai dirba ir vienaip ar kitaip įgyvendina strategines kryptis. Strategiją organizacija turi VISADA, tačiau esminis klausimas yra KOKIA ji?

“Nesvarbu, kokia įmonės strategija realybėje – įmonės visada nori turėti kuo tvaresnę strategiją”

Konsultuojant įmones 12 metų, teko susidurti su labai įvairiomis įmonių strategijomis. Vienos jų yra užrašytos ir neveikia, kitos neužrašytos, bet visi organizacijos komanda puikiai žino kur link keliauja, dar kitos būna žinomos tik įmonės savininkui, o ne darbuotojams. Nesvarbu kokia bebūtų įmonės strategija realybėje, įmonės visada nori turėti kuo tvaresnę strategiją. Tad kokie yra tvarios strategijos požymiai?

Savita

Sezono metu, kai įmonės intensyviai bando atnaujinti savo strategijas, susidaro įspūdis, kad visos strategijos daugmaž vienodos. Visos įmonės bando susitarti dėl strateginių krypčių ar prioritetų, visos bando apsibrėžti tolimesnes strategines gaires. Analizuojant konkrečias įmonių strategijas, matome, kad jų visų turinys didele dalimi kartojasi. Tai panašu į masinį studentų „nusirašinėjimą“, pvz. tipinės strateginės kryptys – didinti įmonės efektyvumą, keisti įmonės kultūrą, eiti į naujas rinkas, kurti naujus produktus ir paslaugas ir t.t. Galima dar pridėti, kad strateginiai tikslai irgi daugmaž vienodi – pajamos, EBITDA, grynasis pelnas ar investicijų grąža. Skaitant ar vertinat įmonių strategijų dokumentus ar skaidres, net nežinai, kokia įmonės veikla ir kas jos klientas.

Vienas iš pirmųjų ženklų, kad strategija yra kokybiška, yra jos savitumas. Savitumas yra ne tik išskirtinumas (dažnai suprantamas siaurai – kaip konkurencinis pranašumas), bet ir aiškiai apibrėžti įmonės paskirties bei kilmės aspektai. Dažnai strategijose yra pamirštamos įmonės „šaknys“ – kodėl įmonė jau tiek metų veikia, ir nuo ko priklauso, ar ji toliau veiks sėkmingai.  Strategijos savitumas suteikia daugiau galimybių, kad tiek klientai, tiek darbuotojai patikės jos turiniu, ir tai padidins sėkmingo jos įgyvendinimo tikimybę. Savitumas žmones įkvepia, o įkvėpimas visada leidžia tikėtis geresnių rezultatų.

Suprantama

Dažnai įmonės strategiją žino tik keli aukščiausio lygmens vadovai. Darbuotojai jos nežino, ji jiems nėra pristatoma ir jie nėra įtraukiami į jos formavimo procesą. Kalbantis su darbuotojais, tipiški jų komentarai būna, kad „vadovai buvo užsidarę ar išvažiavę strateguoti, bet mes nežinome ką nusprendė“. Išskirtiniais atvejais darbuotojams buvo pristatyta strategija, kurios reziumė – „augsime ir sieksime geresnių pardavimo ir pelno rezultatų“.

“Strategija yra verta tiek, kiek ją supranta visi įmonės darbuotojai”

Galima teigti, kad strategija yra verta tiek, kiek ją supranta visi įmonės darbuotojai. Vienas iš didžiausių strategijos formavimo iššūkių yra gebėjimas ją panaudoti. Ar darbuotojai gali strategija naudotis kasdieninėje savo veikloje?  Ar darbuotojai geba strategiją įvardinti vieni kitiems, o ypatingai savo klientams? Ar kiekvienas darbuotojas žino, kaip jis tiesiogiai prisideda prie strategijos įgyvendinimo? Atsakymai į šiuos klausimus padeda suprasti, ar strategija įmonėje yra suprantama visiems.

Suderinta

Šiandien strategijos formavimo procese galima naudoti gausybę įvairiausių metodikų, pradedant nuo klasikinių kaip SWOT ar TOWS analizių iki žydrųjų vandenynų metodikos. Metodų gausa virsta vadovų galvos skausmu atsirenkant tinkamiausią. Vieni nori kiekvienais metais išbandyti ką nors naujo, kiti dešimtmečiais naudoja tas pačias metodikas. Tačiau metodo pasirinkimas yra tik dalis iššūkio. Pasirinkto metodo sukurtą rezultatą  dar reikia integruoti į egzistuojančią vadybos sistemą ar filosofiją. Jei tai yra gamybinė įmonė (ir ne tik), tikriausiai susidursime su „Toyota“ vadybos filosofija, supaprastintai vadinama LEAN sistema.  Kitose įmonėse aptiksime – nors ir ne tokią populiarią kaip prieš dešimtmetį – Balanced Scorecard (subalansuotų veiklos rodiklių) sistemą.

Visi strategijos formavimo metodai ir visos vadybos sistemos turi savo privalumų ir trūkumų.  Juos reikia suprasti ir derinti. Deja, dažnai strategijos generavimo metodai ir jų pagalba pasiektas rezultatas nedera su įmonėje naudojama vadybos sistema. Strategijos generavimo metodų  gausa dažniausiai pasireiškia tuo, kad strategijos rezultatai ir organizacijose veikiančios įvairios vadybos sistemos nėra tarpusavyje suderintos. Tinkama metafora šiam reiškiniui apibūdinti būtų daugumai puikiai pažįstama IT sistemų nesuderinamumo problema. Dėl IT sistemų gausos įmonėse šiandien yra sprendžiamas ne vien sistemos pasirinkimas, bet ir jų integracija. Tenka susidurti su atvejais, kai darbuotojai yra užsidegę ir užsiėmę LEAN sistemos įgyvendinimu ir praktikavimu, o tuo metu patvirtinta strategija niekaip „neprasimuša“ į jų kasdienę veiklą.

Įmonės strategija nėra mistinis reiškinys. Kokia ji bebūtų, dažniausiai įmonėse ji tiesiog yra. Kad ją būtų lengviau „surasti“, o dar svarbiau, kad ją būtų lengviau įgyvendinti, strategija turi būti savita, suprantama ir suderinta. Visos įmonės gali turėti tvarią strategiją, bet tam reikia skirti pakankamai laiko ir kryptingų pastangų.

Autorius

Donatas Ramonas

Founder | Management Consultant
+370 620 82483 | +370 5 2608770
donatas.ramonas@crc.lt
Linkedin


Warning: count(): Parameter must be an array or an object that implements Countable in /home/crc/domains/crc.lt/public_html/wp-includes/class-wp-comment-query.php on line 405